užuomazga

užúomazga sf. (1) Š, BŽ172, Rtr, RŽ, žúomazga (dz.) (1) Rod 1. DŽ, NdŽ organizmas, organas pradinėje savo raidos stadijoje: Obuoliai dar negreit užaugs, vos tik užúomazgos Paž. Ir pas juos atejęs radau badą, – javai ir bulbės buvo dar tik an žúomazgų Nč. Daugelis augalų dauginasi daugialąstėmis užuomazgomis, pvz., bulvės – gumbais, tulpės – svogūnais rš. Ūsorius turi neporinių pelekų užuomazgas rš. Danties užuomazga rš. ║ NdŽ gemalas. 2. kūnas, gamtos darinys pradinėje savo raidos stadijoje; susidarymo centras: Dvimatė užúomazga FzŽ375. Pajūrio pelkės užuomazga atsirado atlantinio klimato laikotarpiu rš. 3. BTŽ bot. piestelės apatinė dalis, mezginė: Užúomazgos dugnelis NdŽ. Žiedas sudarytas iš užuomazgos, taurelės, vainikėlio, piestelės ir kuokelių rš. Butono viduje apgraužta užuomazga rš. 4. pirmasis metmenų užrišimas, mazgas, užuoriša: Agurkuosna reikia pridėt iš audeklo žúomazgų, tai agurkai žydės ir žusmegzdis LMD(Rod). 5. DŽ, NdŽ kng. pradinis taškas, pirmasis pasireiškimas, pradžia: Tai bus užúomazga būsimam rimtam kliūbui KŽ. Kūrybos akte paslaptingiausias momentas yra kūrinio genezė, jo užuomazga J.Marcin. Lietuvių kalbos [akcentologijos] užuomazgų yra D. Kleino pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje LTEI100. Vaidinimai klojimuose buvo lietuvių profesionaliojo teatro užuomazga sp. Tos „šventosios girios“ buvo pirmosios mūsų draustinių užuomazgos sp. 6. lit. konflikto, intrigos pradžia: Dramos užúomazga BŽ188. Sukomponavęs kūrinį iš atskirų meilės džiaugsmo situacijų, kiekvieną tokią situaciją A. Vaičiulaitis ištyrinėjo, galima sakyti, nuo užuomazgos iki atomazgos LKXIV146.